Senųjų civilizacijų keliais...

Bėgant metams keičiasi gyvenimo būdas, mados, net papročiai, bet viena nesikeis niekada – vaikai žaidė, žaidžia ir žais. Seniausiais laikais mažieji žaisdavo su tuo, ką rasdavo gamtoje – daugiausiai mediniais pagaliukais ir akmenimis. Vėliau iš gamtos dovanojamų turtų pradėti konstruoti sudėtingesni žaislai. Atliekant archeologinius kasinėjamus buvusios Indo slėnio civilizacijos (3000–1500 m. pr. Kr.) teritorijoje aptikta mažų kortelių, paukščio formos švilpukų, žaislinių beždžionėlių – visa tai buvo skirta mažiesiems pramogauti. Itin išradingi žaislų gamintojai buvo senovės egiptiečiai – iš akmens, medžio ir molio konstravo lėles, kurios ne tik buvo papuoštos perukais, bet net galėjo judinti galūnes! Senovės graikų ir romėnų vaikai žaidė iš kiaulės šlapimo pūslės pagamintais kamuoliais, iš medinių pagalėlių, vaško ir molio sulipdytomis lėlėmis, vilkeliais, imitavo mūšius apsiginklavę lankais ir strėlėmis, netgi turėjo jo jo atitikmenį. Dėlionės taip pat atkeliavo iš senovės graikų pasaulio – manoma, kad jos atsirado III a. pr. Kr. Pirmoji buvo sudaryta iš 14 dalių, kurias lipdant tarpusavyje įmanoma sukurti įvairiausias formas. Beje, kai graikų vaikai, ypač mergaitės, išaugdavo žaidimams tinkamą amžių, turėtus žaislus paaukodavo dievams.

Švietimo amžius – džiaugsmas vaikams

Švietimo epocha Europoje įsigalėjo XVIII a. ir pakeitė požiūrį į vaikus. Iki tol laikyti nedaloma šeimos dalimi pagaliau jie tapo atskiromis asmenybėmis – su savais poreikiais, džiaugsmais ir vargais. Suprasta, kokie svarbūs mažųjų gyvenime yra žaislai, todėl jų gamybai skirta gerokai daugiau dėmesio. Taip tobulėjo esami ir gimė visiškai nauji žaislai. 1767 m. kartografas John Spilsbury sukūrė pirmąją dėlionę-paveikslėlį, taip siekdamas vaikams padėti mokytis geografijos. Tuo pat metu Anglijoje sukurti pirmieji supamieji arkliukai. Pirmiausiai jie išpopuliarėjo tarp turtingųjų luomo atstovų – naudoti pusiausvyros lavinimui tikintis, kad vaikai greičiau išmoks joti tikrais žirgais. XVIII a. atrasti muilo burbulai – pirmiausiai pūsti iš po skalbimo likusio muiluoto vandens. 6-ajame dešimtmetyje sukurti pirmieji vaikams skirti stalo žaidimai. Kiti šio meto populiarūs žaislai buvo lankai, aitvarai, mediniai garvežiai, lėlės. XIX a. imta daugiau dėmesio skirti edukaciniams žaislams, todėl labai išpopuliarėjo kortų ir kiti stalo žaidimai, įvairios dėlionės, knygos. Išplito religinės tematikos, įvairias biblines scenas atkartojantys žaislai. Visiškai atsitiktinai atrastas plastilinas, kuris, beje, pirmiausiai naudotas sienoms valyti, tik vėliau tapo žaislu vaikams. Prasidėjus pramonės perversmui pradėta masinė žaislų gamyba. Taip jie tapo gerokai pigesni ir prieinami net nepasiturinčioms šeimoms. Kartu žaislai tapo vis įmantresni, o jų konstrukcijos sudėtingesnės. Atsirado berniukų taip mėgstami mechaniniai traukiniai su bėgiais, veikiantys šautuvėliai, sudėtingi kaleidoskopai, mergaičių džiaugsmas – miniatiūriniai lėlių nameliai. Po Antrojo pasaulinio karo gimė ir tokie žymūs žaislai kaip lėlė Barbė, lego konstruktoriai, Rubiko kubas.

Mūsų prosenelių vaikystė

Nors žaislų istorija mūsų šalyje menkai tyrinėta, lietuvių vaikai kaip ir viso pasaulio mažieji visuomet troško žaisti. Tiesa, XIX-XX a. valstiečių šeimose žaislams skirta mažai dėmesio, todėl mažieji turėjo patys sau susigalvoti pramogų. Vaikai žaidė su tuo, ką rasdavo aplinkoje: akmenėliai ir pupelės virsdavo mozaikomis, mediniai pagaliukai – žmogeliukais, didesnis pagalys būdavo pasikinkomas it žirgas, kankorėžiai imdavo kriuksėti it riebios kiaulaitės... Viskas priklausė nuo fantazijos. Ypač smagus laikas mažiesiems šeimos nariams būdavo gyvulių skerdimas, kuomet iš įvairiausių organų kurti įmantresni žaislai. Iš išdžiovintos sunertos žąsies stemplės, į kurią priberdavo žirnių ar sėklų, būdavo sukonstruojami barškučiai kūdikiams linksminti. Iš žąsies sparnų kaulų gimdavo puikiausios švilpynės. Kiaulės šlapimo pūslė būdavo gerai išplaunama, priberiama žirnių, pripučiama, užrišama, išdžiovinama ir virsdavo geriausiu kamuoliu. Iš karvės ar arklio šerių suvelti kumščio dydžio kamuolėliai naudoti kvadratui žaisti. Futbolui skirti kamuoliai gaminti iš milo, vidų prikemšant spalių bei pakulų. Mergaičių džiaugsmas – lėlės – karpytos iš popieriaus, siūtos iš atlikusių audinio atraižų bei kimštos pakulomis ar samanomis. Plaukus atstodavo linai, veido bruožai būdavo išsiuvinėjami ar sukuriami dažais. Lėlės turėjo ir mažas medines loveles, lopšelius, kurie būdavo kruopščiai paklojami – stebėdamos suaugusiųjų gyvenimą mergaitės mėgo žaisti namus. Tiek mergaitės, tiek berniukai, ypač piemenėliai, laiką trumpindavo drožinėdami ir taip susikurdavo ne tik švilpynių, arkliukų, žmogeliukų, bet ir įvairiausių kitų žaislų. Žaislus gamindavo ir tėvai, dažniausiai juos pritaikydami atžalas mokyti suaugusiųjų kasdienio darbo. Mažieji būdavo apdovanojami miniatiūriniais kastuvėliais, grėbliukais, dalgeliais, mažoms rankelėms pritaikytomis audimo staklėmis ir kitais buities darbų mokančiais įrankiais. Šiltuoju metų laiku mėgti įvairūs dinamiški žaidimai – važinėjimas dviratukais, traukiamais vežimėliais, stypčiojimas kojūkais, kurie vadinti gandro kojomis. Mažuosius žavėjo ir ne pačių judėjimui skirti dinamiški žaislai, ypač vilkelis, įvairūs malūnėliai, vėjarodės. Karo metais išpopuliarėjo pačių pasidirbinti šautuvėliai, lankai, durtuvai ir kiti ginklai. Žaisluose atsispindėjo tuometinio gyvenimo aktualijos.