Ugdo socialinius įgūdžius

Amerikos pediatrų akademijos atliktas tyrimas rodo, kad grupiniai žaidimai yra nepakeičiami ugdant vaikų socialinius įgūdžius bei emocinį intelektą. Žaisdami drauge mažieji priversti kalbėtis, dalytis emocijomis, užjausti, padėti, suprasti, išreikšti ir apginti savo nuomonę, spręsti kylančius konfliktus... Visa tai juos pamažu ruošia suaugusiųjų gyvenimui ir gyvenime lauksiantiems socialiniams iššūkiams.

Atranda dominančias sritis

Greičiausiai pastebėjote, kad jūsų atžala ypač mėgsta tam tikrus žaidimus ir jiems teikia pirmenybę. Net jeigu ta veikla jums patiems neatrodo itin įdomi ar prasminga, verčiau mažojo šeimos nario neriboti ir leisti jam pačiam rinktis tai, kas patinka, žinoma, nepamirštant saugumo. Žaisdami vaikai atranda juos dominančias veiklos sritis, kurios ateityje galbūt taps profesiniais pasirinkamais ar bent jau daug malonumo teikiančiu hobiu. Kuo daugiau įvairių veiklų ir žaidimų gali išbandyti vaikas, tuo jam lengviau suvokti asmeninius interesus. Čia svarbi laisvė ir taisyklių nebuvimas. Atminkite – nėra mergaitiškų ar berniukiškų žaidimų – tokie laikai jau praeityje! Veikiausiai žinote ne vieną puikų kirpėją ar stilistą vyrą bei pažįstate moterį, kuri vairuoja autobusą ar net sunkvežimį…

Kuria tvirtesnį ryšį su tėvais

Nors gyvename laikais, kai nuolatos kažkur bėgame, skubame ir vis tiek visko nespėjame, labai svarbu įtemptoje dienotvarkėje rasti laiko žaidimams su vaikais. Įrodyta, jog tie gimdytojai, kurie per dieną bent 30-60 minučių kartu žaidžia su atžalomis, su jomis užmezga gerokai stipresnį emocinį ryšį nei tie, kurie bendriems žaidimams neranda laiko arba jo skiria itin minimaliai. Kartu žaisdami suaugusieji iš mažųjų gali sužinoti tai, ko įprastai neišgirstų, pažinti jų slaptus troškimus ir baimes. Įdomu, kad per bendrus žaidimus užmegztas tvirtas emocinis ryšys tarp vaikų ir tėvų išlieka net vėliau gyvenime. Maža to, su vaikais pakankamai laiko žaidę gimdytojai dažniau džiaugiasi lengvai praėjusia atžalų paauglyste, nes net ir šiuo sudėtingu periodu geba su jais atrasti bendrą kalbą.

Moko buities darbų

Visais laikais žaisdami vaikai mėgo mėgdžioti tai, ką mato supančioje aplinkoje. Taip gimė namų, mokyklos, parduotuvės ir kiti vaidmenų žaidimai. Visi jie yra kur kas daugiau nei pramoga, nes lavina tuos mažųjų įgūdžius, kurių prireiks vėliau gyvenime. Kodėl nepaskatinus šio mokymosi proceso ir kai kurių buities darbų neatlikus kartu su vaikais paverčiant juos smagia pramoga? Juk vakarienės gaminimas gali virsti šauniu restorano žaidimu, o rūšiuodami skalbinius galite atidaryti skalbyklą... Užtruksite ilgiau nei įprastai, bet garantuotai bus smagu ir naudinga visai šeimai!

Lavina kognityvines funkcijas

Žaisdami vaikai susipažįsta su daug naujų dalykų, o tai labai svarbu jų smegenų vystymuisi. Moksliškai įrodyta, jog tų vaikų, kurie turi galimybę kasdien žaisti, organizmuose sparčiau vyksta naujų neuroninių ryšių kūrimasis. Tai reiškia, kad jų smegenys funkcionuoja efektyviau, jiems lengviau suprasti, analizuoti ir įsiminti naują informaciją, priimti sprendimus, kritiškai mąstyti. Su pradinių klasių moksleiviais atliktas tyrimas įrodė, jog tie vaikai, kurie kasdien žaidžia bent 2 valandas, mokykloje gali pasigirti geresniais pasiekimais negu tie, kurie žaidžia mažiau. Beje, daugiausiai naudos duoda tokie žaidimai, kuriuose vaikams nesakoma, kaip jie turi elgtis,  kur jie gali patys kurti taisykles ir savarankiškai priimti sprendimus. Tokie užsiėmimai lavina mažųjų dėmesio koncentraciją, analitinį mąstymą, pasitikėjimą savimi, kartu ir akademinius įgūdžius.

Stiprina kūną

Gaudynės, slėpynės, važinėjimas dviračiu ar paspirtuku, „aukšta žemė“ ir kiti dinamiški žaidimai labai svarbūs vaikų motoriniams gebėjimams lavinti bei fizinei sveikatai palaikyti. Dėliodami, mėtydami ir rikiuodami įvairias kaladėles mažiausieji lavina stambiąją bei smulkiąją motoriką, todėl aktyvūs žaidimai svarbūs nuo pat mažens. Vyresnėliams dinamiški žaidimai suteikia galimybę didinti fizinę ištvermę ir sergsti jų fizinę sveikatą. Šiais laikais fizinis aktyvumas svarbus kaip niekad, nes ne tik suaugusieji, bet ir vaikai praleidžia vis daugiau laiko sėdėdami prie kompiuterių, televizorių ir kitų išmaniųjų įrenginių ekranų. Įrodyta, kad tie 5-12 metų vaikai, kurie per dieną fiziškai aktyviems žaidimams skiria bent valandą laiko, kelis kartus rečiau susiduria su nutukimu negu pasyviai laiką leidžiantys jų bendraamžiai. Ypač naudingi įvairūs dinamiški žaidimai lauke, mat kartu leidžia pakvėpuoti grynu oru, gerina nuotaiką, veikia atpalaiduojančiai.