Svarbiausia – kokybė

Pirmenybė renkant vaikiškus batus turėtų būti skiriama kokybei, o ne dizainui ar kainai. Kokybiška avalynė padės tinkamai vystytis augančioms pėdutėms ir užkirs kelią daugybei ortopedinių problemų ateityje. Vaikų pėdos gerokai pažedžiamesnės nei suaugusiųjų, nes jų kaulai bei jungiamieji audiniai tik formuojasi. Nekokybiška avalynė gali paskatinti ne tik pėdų, bet ir laikysenos, kelių, klubų problemas. Pagrindinės rekomendacijos vaikiškai avalynei:

·       Ji turėtų būti lengva ir lanksti. Tai leis mažyliams laisvai bėgioti ir dūkti, jų pėdos ne taip greitai nuvargs.

·      Padas ne lygus, o su reljefu, geriausiai lanksčios gumos. Sumažins paslydimų riziką. Paaukštinta pakulnė nerekomenduojama, nes gali kenkti natūraliam pėdų formavimuisi.

·       Tvirti užkulniai. Suteikia pėdoms stabilumo, neleidžia joms krypti į šalis, mažina traumų riziką.

·      Natūralios medžiagos. Geriausia, kai vidinė ir viršutinė batų dalis pagaminta iš natūralios odos ar drobės (vasarai). Šios medžiagos ne tik leidžia pėdoms kvėpuoti, pašalina susikaupusią drėgmę, bet ir lengvai prisitaiko prie individualios pėdų formos, mažina nuospaudų susidarymo tikimybę.

·       Antibakterinių savybių turintys vidpadžiai. Mažųjų pėdos prakaituoja 2–3 kartus intensyviau nei suaugusiųjų – viskas dėl to, kad jie kur kas daugiau juda. Antibakterinių savybių turintys vidpadžiai ne tik užkirs kelią nemaloniam kvapui, bet ir sumažins pėdų grybelio riziką.

Renkame dydį

Vaikų pėdos auga itin intensyviai: per pirmuosius dvejus gyvenimo metus maždaug kas du mėnesius po pusė dydžio, esant 2–3 m. amžiaus – po pusė dydžio kas tris mėnesius. Vėliau augimas sulėtėja ir iki 13–15 m. amžiaus pėdos pailgėja apie centimetrą per metus. Tai reiškia, kad avalynę mažiesiems teks atnaujinti ne kartą per metus ir reguliariai tikrinti, ar turimų batų dydis vis dar tinkamas. Tyrimai atskleidžia, kad net apie 50 % vaikų avi per mažus batus! Norint parinkti tinkamo dydžio avalynę geriausiai tai daryti vakare, kuomet pėdos po visos dienos judėjimo būna šiek tiek patinusios. Jeigu batai patogūs vakare, puikiai tiks ir dieną. Kai avalynė perkama parduotuvėje, geriausia kartu vestis ir vaiką, kad jis galėtų batus pasimatuoti. Tai daryti reiktų dėvint tokio storio kojines, su kuriomis batai bus avimi. Svarbu pasimatuoti abu batus, nes įprastai kojos būna ne vienodo dydžio – avalynę rinktis pagal didesniąją. Vertinant batų dydį kliautis nykščio taisykle: šiuo pirštu paspausti bato priekį – jeigu jaučiate, kad nuo didžiojo piršto iki bato priekio lieka maždaug 1,5 cm tarpas, batai yra tinkamo dydžio. Taip pat svarbu kad pirštai pernelyg nesiremtų į batų viršų, jiems liktų pakankamai vietos laisvai judėti. Paspausti batų šonus – turėtumėte jausti, kad pėdoms lieka šiek tiek vietos, bet ne tiek, kad galėtų slydinėti. Galiausiai užkišti pirštą už užkulnio – jis turėtų tilpti, bet vietos turėtų būti tik tiek, kiek reikia jam įsprausti ir ne daugiau. Taip užkulnis suteiks reikiamą atramą, bet kartu nespaus, netrins.

Jeigu batus perkate internetu, teks išmatuoti vaiko pėdas centimetrais. Tai daryti avint kojines atsistojus ant popieriaus lapo tvirtai remiantis abejomis pėdomis. Pieštuku apibrėžti pėdas ir išmatuoti atstumą nuo ilgiausio piršto iki kulno. Prie gauto ilgio pridėti 1,2-1,5 cm – tokia paklaida reikalinga, kad pirštams batų priekyje liktų pakankamai vietos laisvai judėti. Žiūrint avalynės dydžių lenteles svarbu atkreipti dėmesį, kurioje šalyje pagaminti batai, nes dydžių parametrai skirtingose valstybėse skiriasi.

Vaikiškos avalynės dydžių lentelė

(apytikslė, geriausia kliautis konkretaus gamintojo pateikiamomis rekomendacijomis)

Paveldėtiems batams – ne!

Ne vieną vaiką auginantys tėvai norėdami sutaupyti neretai išaugtą vyresnėlio avalynę saugo jaunesniajai atžalai. Specialistai taip elgtis nerekomenduoja, nes tai yra taupymas vaiko sveikatos sąskaita. Dėvėti batai neretai būna praradę pradinę formą, tvirtumą, prisitaikę prie juos avėjusio asmens pėdos. Visa tai reiškia, kad tokius batus paveldėjusiam vaikui juos dėvėti bus nepatogu, jie gali varžyti jo natūralius judesius, kelti traumų riziką, skatinti pėdos pakitimus.